《Damn You (Z.M.)》18 dalis
Advertisement
Grįžau namo jau sutemus. Buvau šiek tiek apgirtusi, bet ne tiek daug, kad nesuvokčiau to jog Zayn dar negrįžo. Pastebėjau, kad jo motociklo dar nėra. Kur jis galėtų būti? Tikriausiai vėl dulkina kokią kekšę arba netgi pačią Bri Meison. Ai, koks skirtumas, tiesa?
Užėjusi vidun į namus iš karto nulėkiau viršun ir kritau į lovą. Buvau tokia pavargusi, kad negalėjau apie kažką daugiau galvoti kaip tik apie miegą. Užmerkiau savo akis ir visai prieš pasineriant į saldų miegą mano ausis pasiekė variklio urzgimo garsas. Tingiai pakilau iš lovos ir nutipenau prie lango. O, pasirodo tai Zayn. Apsisukau ir grįžau į minkštą lovytę. Tačiau šįkart miegoti neleido prakeiktas durų skambutis. Neketinau eiti jų atidaryti, bet kažkas taip pat neketino patraukti rankų nuo to sumauto skambučio! Niurzgėdama nulipau žemyn ir atidariau duris.
- Ko reikia? - piktai sumurmėjau.
Ir tik tada suvokiau, kad priešais mane stovi girtut girtutėlis Mike Riles. Baimė kaipmat perskrodė mano kūną.
- Dink, Mike. - bandžiau užtrenkti duris, tačiau jis lengvai jas pastūmė ranka.
Nurijau seiles ir atsitraukiau atgal neturėdama kitos išeities.
- Būk geras, Mike, išeik ir palik mane ramybėje. - tariau.
Jis uždarė duris už savęs ir atsisuko į mane, kvailai išsiviepė.
- Aš pasiilgau tavęs, Diana. - pasakė artėdamas prie manęs.
Šaltis nukrėtė mano kūną. Puikiai žinojau ką jis turėjo omenyje sakydamas "pasiilgau tavęs". Jo galvoje tebuvo vienintelė mintis - seksas, kurio šiuo metu man tikrai nereikėjo.
Suvokusi koks nedidelis atstumas liko tarp manęs ir Mike pasileidau bėgti į savo kambarį. Tačiau net ir girtas Mike buvo budrus ir daug vikresnis nei aš. Man nespėjus uždaryti durų, jis jau pačiupo mano ranką ir greitai buvau prispausta prie sienos savo kambaryje. Mano nugara skaudžiai susidūrė su siena ir aš suinkščiau, bet neketinau pasiduoti kad ir kokia didelė būtų mano baimė. Bandžiau jį nuo savęs nustumti, jį mušti, bet viskas buvo veltui. Aš per daug silpna ir apgirtusi. Ašaros ėmė kauptis mano akyse, bet nenorėjau, kad bent viena jų iškristų, nenorėjau rodyti savo silpnumo. Kol vis dar bandžiau kovoti už save, Mike sugriebė mano palaidinę ir tiesiogine to žodžio prasme nuplėšė ją nuo mano kūno. Tuomet suspaudė mano riešus ir iškėlė mano rankas virš mano galvos prie sienos. Jau nebegalėjau ilgiau sulaikyti ašarų, nes jaučiau didžiulį šleikštulį, kai Mike ėmė grubiai liesti ir bučiuoti mano kūną. Prieš akis grįžo tos prakeiktos nakties vaizdai.
Advertisement
Neįsivaizduoju ką Mike padarytų jei sužinotų, kad jis man jau nebėra vienintelis. Tikriausiai jis užmuštų ne tik mane, bet ir Zayn jei sužinotų, kad tai jis tas antrasis suteikęs man malonumą.
Staiga pajutau kaip Mike nuo manęs tiesiog atplėšiamas. Nesupratau kas vyksta iki kol išgirdau tą gilų prikimusį balsą.
- Tu, šunsnuki, ar nesakiau tau laikytis nuo jos atokiai?! - Zayn trenkė Mike į veidą.
Šis nukrito ant grindų, o aš ėmiau cypti. Nenorėjau, kad jie vienas kitą užmuštų.
- Kas tu toks, kad man aiškintum, Malik?! - atkirto Mike ir bandė trenkti Zayn, tačiau jis išsisuko.
Zayn sugriebė Mike už marškinių ir skaudžiai trenkė jį į sieną.
- Tu nenorėtum žinoti kas tau bus jei dar kartą pamatysiu tave prie jos, supratai?! - Zayn piktai iškošė pro dantis.
Mike atsistojo ant savo kojų, ruošėsi vėl užsimoti ir trenkti Zayn, bet, deja, Zayn tai pastebėjo ir trenkė jam į nosį. Mike vėl nukrito ant grindų.
- Dar bent kartą ją paliesi ir manyk, kad tu jau lavonas! - Zayn dar spyrė Mike į pilvą.
- Zayn, nustok, tu jį užmuši! - surėkiau aš.
Zayn agresyvus žvilgsnis pasiekė mane, tačiau greitai išgaravo, nes tikriausiai jis pamatė mano išsigandusias akis. Tuomet jis ir vėl pačiupo Mike už marškinių ir dingo iš kambario. Po minutėlės išgirdau balsus kieme, greitai nulėkiau prie lango.
- Nebandyk čia grįžti! - Zayn trenkė Mike į veidą ir apsisuko eiti.
Mačiau, kad šįkart Mike per greitai atsitiesė ir tikrai būtų trenkęs Zayn, bet Zayn lyg nujausdamas kažką tokio staiga apsisuko ir iš kelėno spyrė Mike į pilvą. Susiraukiau, nes manau turėjo skaudėti. Mike susirietęs ir inkšdamas iš skausmo nukrito ant pievelės, o Zayn dingo iš kiemo. Nesupratau kur, bet kai išgirdau žingsnius link kambario supratau kur. Apsisukau ir tarpduryje išvydau susirūpinusį Zayn veidą. Žiūrėdama į jį pasijaučiau tokia išsekusi, kad suklupau ant grindų, o Zayn tuoj pat atsirado prie manęs. Jis prisiglaudė arčiau manęs ir tvirtai laikė mane savo glėbyje. Jaučiau jo šilumą, užuodžiau jo kvepalų kvapą. Ašarotomis akimis pažvelgiau į jį.
Advertisement
- Viskas gerai, jo nebėra, mažute. - Zayn šnibždėjo ir glostė mano nugarą.
Šie žodžiai mane sugraudino dar labiau, nes pasijutau kažkam reikalinga ir kartu tokia gležna.
- Kaip tu čia atsiradai? - paklausiau po kelių minučių tylos.
- Tu vis dar nemoki užsitraukti užuolaidų. - sukikeno.
- Supratau. - vos šyptelėjau.
- Nesijaudink, daugiau jis tavęs nelies, aš jam to neleisiu.
- Aš noriu miego, Zaynie. - nukreipiau temą, nes nebenorėjau apie tai kalbėti.
- Tu gal girta? - paklausė.
- Kodėl taip manai? - sutrikau.
- Tu pavadinai mane Zaynie, o taip mielai kalbi tik būdama išgėrusi, jau spėjau tuo įsitikinti. - sukikeno.
- Tada sakykime, kad galvoji teisingai. - atsakiau su šypsena.
Zayn nusišypsojo ir jo lūpos netikėtai atsirado ant manųjų. Negalėjau tam atsispirti. Suprantu, praėjo dar tiek mažai laiko, tačiau Zayn man jau kaip narkotikas. Neįsivaizduoju dienos be jo bučinių, prisilietimų. Vis dėlto atsitraukiau.
- Aš tikrai pavargau. - šyptelėjau.
- Gerai. - jis staiga pakėlė mane ant rankų, nunešė į lovą ir apklojo.
Nusišypsojo ir ruošėsi išeiti.
- Zaynie... - ištariau.
Jis atsisuko į mane.
- Pasilik su manimi.
Jo veide pasirodė maža šypsenėlė, tuomet jis priėjo prie mano lovos ir atsigulė šalia manęs. Žiūrėjome vienas į kitą. Tada mano akys ėmė merktis ir pajutau Zayn mane apkabinant, iš karto pasidarė šilčiau.
- Myliu tave, Dia. - sušnabždėjo Zayn.
Kaip manot, kokia bus Dia'os reakcija į Z žodžius? Ar Zayn nesigailės, kad tai ištarė? Laukiu jūsų nuomonių & votes, mielieji. :)
-Nessa
Advertisement
- In Serial151 Chapters
Inverse System
Abandoned by their mother and orphaned by their renowned father's mysterious death at a young age, Rein and Leona Alister lived alone in a small village happy with nothing but each other's company.
8 627 - In Serial71 Chapters
Construct Your Fate
What would you do if you could suddenly do anything? Lucas Creo finds himself alone and clueless when The Construct arrives. What he was before doesn't matter any longer. Talents, Skills, Perks, and Levels are how he will Construct his Fate, for better or for worse. Follow Lucas on his path with an atypical weapon choice, a penchant for crafting Talents, and a gratuitous amount of puns. The cover art for this story is done by my best friend https://bkalicky.artstation.com/ ! You should go check him out he makes lots of cool stuff! If you like it enough, he takes commissions! His contact info is on the site! A big thank you to the user Azorath1234, he helps me keep all my numbers straight in the story! :) This story wouldn't be as good, or accurate, without him!
8 223 - In Serial24 Chapters
Caveship
18-year-old Nicholas Mason is a fairly average teenager from the small town of Aberdeen, Washington, in his final year of high school. When an earthquake awakens him after a senior party he attends with his two closest friends, they find themselves face-to-face with a powerful starship created by an ancient civilization - a Caveship. Taken aboard against their will, Nicholas and his friends find themselves traveling farther and farther away from Earth, while the starship automatically pilots itself toward some unknown destination. Now, they must work together to find a way back home, facing incredible dangers on strange alien worlds, all while at the mercy of a starship hellbent on reaching its target.
8 125 - In Serial21 Chapters
Crimson Gloom
Crimson Gloom. The time when the moon turns crimson, illuminating the landscape with its crimson glow. The time when the ‘doors’ to the Crimson Abyss open. One shall gaze into the abyss and gain its secrets and powers. Concurrently, the abyss also gazes into oneself, gaining one’s sanity and humanity. Dimensional rifts appeared spontaneously on Earth, bringing otherworldly demons along with the Crimson Gloom. Bloody battles were fought, noble sacrifices were made. Humans eventually sealed the rifts and successfully defended their homeworld. Alas, the seals were not perfect. The Crimson Abyss continued to exist, slowly influencing Earth and its inhabitants. Half a century of relatively uneventful years passed… humanity slowly descended into corruption, and the majority of them knew nothing of the effects of the Crimson Abyss. Is there only the dreadful gloom left to the world? Can one find brightness in the increasingly gloomy world? The youth who had gazed into the Crimson Abyss had no answer, nor did he care. He only wanted the Crimson Gloom to end, to forever seal the Crimson Abyss. A mistake and a twist of fate led the youth into a seemingly totally different direction. Will he forget his lifelong goal? Will he instead step back onto his initial path that he fervently pursued? Disclaimer: I do not own the image on the cover. Image edited on canva.com. This piece of work, after all, is only a first draft and by no means an end product by an amateur (beginner) writer. Mistakes are bound to happen. With that said, I will strive to improve as I write. Feel free to point out errors and inconsistencies as you read. I thank you for your time. Finally, I pledge to not rewrite this novel until the first draft is completed.
8 141 - In Serial33 Chapters
Letters To Gerard. [Frerard]
"Gerard, what's going on? Gerard, please. Gerard, I need you. Gerard, stop this. I can't do this without you. What's happening? Please. Just listen to me."--------------------------------------------------------------------------[Warning: may be triggering for some individuals]
8 82 - In Serial20 Chapters
Donnie and You (TMNT, Editing)
One night you take a walk running into trouble, when a green hero saves you, Donnie. You and Donnie become closer as time continues, but not everything can be perfect for you two though. Will your love survive? ^^^^^^^^^^^^ This is a Readers Insert! Please continue and enjoy!!!Edited parts will have a
8 178

