Žiūrėjau į Zayn netekusi žado. Ar jis rimtai?

- Dia, ar viskas gerai? - sunerimo.

Papurčiau galvą ir atsisėdau lovoje. Jis kiek sutriko.

- Ar tu kalbi rimtai? - paklausiau.

Jo veide atsirado šypsena ir jis ėmė juoktis. Susiraukiau, tačiau jo juokas užkrėtė ir mane. Aš taip pat ėmiau juoktis.

- Liaukis. - kumštelėjau jį.

Jis vis dar su šypsena atsisuko į mane. Žiūrėjo tiesiai man į akis, kai vėl surimtėjo.

- Aš kalbu labai rimtai, Dia. Aš tave įsimylėjau. Lea buvo teisi jau nuo pat pradžių. - kalbėjo jis.

Velnias, ką aš turėčiau jam atsakyti? Taip viskas bus labai negerai... Reikalai su Meison... Zayn tikrai jį užmuš, kai viską sužinos. Ką daryti?

Zayn pirmą kartą į mane žiūrėjo taip rimtai ir su viltimi akyse. Mėšlas.

- Gerai, aš sutinku. - tariau ilgiau nebegalvodama.

- Tikrai? - Zayn kiek priartėjo prie manęs.

Linktelėjau, tuomet man nespėjus sureaguoti, Zayn mane pabučiavo. Dieve šventas, nejau jis tikrai toks laimingas?

- Tu net neįsivaizduoji koks aš dabar laimingas. - pasakė jis atsitraukęs.

O, atrodo jis ką tik atsakė į mano neužduotą klausimą.

Aš jam tik nusišypsojau.

- Eime miegoti. - tariau.

Nenorėjau sulaukti dar kokių jo klausimų. Žinau, kad tas šlamštas mane dar veikia, todėl galiu netyčia iškloti jam visą tiesą.

Zayn linktelėjo ir kai atsigulėme, jis mane apsikabino ir prisitraukė arčiau savęs. Šyptelėjau. Man patiko jausti jo šilumą, tačiau dabar aš visiškai sutrikusi. Lea man sakė, kad įsimylėjau Zayn, bet ar tikrai?

Abu greitai užmigome.

Ryte nubudau su tikrai bloga savijauta. Mane labai pykino, todėl vos atmerkiau akis, nubėgau į tualetą. Išsikroviau. Atsisėdau ant šaltų plytelių ir ranka perbraukiau per savo plaukus. Kas man darosi?

Po minutėlės tarpduryje pasirodė Zayn. Gerai, kad bent jau su trumpikėmis.

- Ar tau viskas gerai? - paklausė.

- Ne, aš nežinau kas man. - atsakiau atvirai.

- Žinai, tai gali būti nuo narkotikų. - jis atsisėdo šalia manęs.

Padėjau galvą ant jo peties.

- Kodėl tai turėjo nutikti man? - tariau gerai nepagalvojusi.

- Um... Aš pažadu, kad Max už tai atsiims. - pasakė Zayn.

Greitai pakėliau akis į jį.

- Ne, nereikia. Nesivelk į tai, prašau. - kiek išsigandusi pratariau.

Zayn šyptelėjo ir delnais suėmė mano veidą.

- Gerai, aš nieko nedarysiu. - atsakė ir priglaudė savo lūpas prie mano kaktos, tuomet mane apkabino.

Apsikabinau jį taip pat.

- Nori arbatos? - paklausė iš oro.

Sukrizenau ir linktelėjau. Jis šyptelėjo ir pakilo iš savo vietos.

- Nesėdėk čia, tos plytelės tikrai šaltos. - jis nusijuokė.

Aš prapliupau juokais.

- Gerai, nešk savo minkštąją į virtuvę, aš tuoj ateisiu. - sukikenau taip pat pakildama iš savo vietos.

Jis lyg nusigandęs mano žodžių, pridėjo ranką sau prie krūtinės.

- Eik lauk, Zen, tu mane juokini. - negalėjau nustoti kikenti.

- Zen? - jis kilstelėjo antakį.

- Gerai, Zy. - sukrizenau.

- Zy? - jis dar labiau sutriko.

- Taip, o dabar keliauk. - ištūmiau jį pro duris.

Zayn jau nebebuvo kambaryje, kai į jį grįžau. Apsivilkau savo rūbus ir sumaigiau žinutę Lea'i.

"Labas, po pamokų ateik pas mane, reikia pasikalbėti. Dia. xx"

Greitai gavau jos atsakymą.

"Sveika, gerai, būsiu. Lea. xx"

Nusileidau laiptais žemyn ir pasukau į virtuvę. Zy jau buvo paruošęs mūsų arbatas ir gamino pusryčius. Prisėdau ant vienos iš baro kėdžių.

- O, tu jau čia. - jis šyptelėjo, padėdamas priešais mane lėkštę su omletu joje.

Nusišypsojau jam atgal. Po minutėlės abu ėmėme valgyti.

- O tu neisi į mokyklą? - paklausiau jo.

Jis trūktelėjo pečiais.

- Nemanau, kad kažkas manęs ten pasiges. - sukrizeno.

- O, nagi, Zayn, tu negali praleidinėti pamokų dėl manęs. - pasakiau.

- Juk tai tik viena diena, Dia. - atsiduso jis.

- Na, gerai, bet po pamokų čia ateis Lea. - prasitariau.

- Šaunu, aš jums netrukdysiu? - žvilgtelėjo į mane.

- Ne. - lengvai papurčiau galvą.

Jis šyptelėjo ir nurinko indus nuo stalo. Aš nužingsniavau į svetainę. Sukritau ant sofos ir užsikėliau kojas ant jos. Įjungiau TV ir naršiau po kanalus. Staiga supypsėjo mano telefonas. Atidariau naują žinutę.

"Labas, čia Harry jei pameni dar tokį. Norėjau paklausti, gal galėtume pasimatyti?"

Žvilgtelėjau į Zayn, kuris vis dar tvarkėsi virtuvėje. Hm... Nemanau, kad kažkas blogo nutiks jei pasikviesiu čia Harry, tiesa?

"Labas, gali atvažiuoti pas mane šiandien vakare jei nori. Adresą atsiųsiu kitoje žinutėje."

Atrašiau ir padėjau telefoną šalia savęs, tik staiga prisiminiau vieną dalyką.

"O iš kur tu gavai mano numerį?"

Parašiau jam tai bei nusiunčiau namų adresą. Po minutėlės gavau jo atsakymą.

"Turiu tam tikrų ryšių."

Sukikenau dėl tokio jo atsakymo ir padėjau telefoną ant kavos stalelio.

- Kaip tavo koja? - Zayn balsas kiek mane išgąsdino.

Pasisukau link jo.

- Jau geriau. - tariau ir nužvelgiau jį.

Jis dėvėjo mėlynus džinsus ir juodą maikę.

- Kažkur išeini? - paklausiau.

- Pamaniau gal visgi apsilankysiu mokykloje, galbūt atvešiu Lea čia. - tarė.

- O, gerai. - šyptelėjau.

Jis priėjo prie manęs ir pakštelėjo man į lūpas.

- Nenuobodžiauk, lėlyte. - sukikeno ir išėjo.

Girdėjau kaip jis užsivedė savo motociklą ir išvažiavo. Hm... Gerai neapgalvojusi savo veiksmų, pačiupau savo telefoną ir greitai sumaigiau žinutę Harry.

"Žinai, jei nori gali atvykti jau dabar."