《Damn You (Z.M.)》37 dalis
Advertisement
- Po velnių, kiek kartojau, kad man neskambintum?! - atrodo Z buvo susierzinęs.
Aš niekaip negalėjau suprasti su kuo jis kalba. Tačiau vienas vardas - viską paaiškino.
- Po galais, užsičiaupk, Bri! Dabar aš neturiu tam laiko, aš pats tau paskambinsiu. Viso. - Zayn numetė ragelį.
Greitai apsisukau ir apsimečiau einanti iš tualeto, kai Z išėjo iš virtuvės.
- Dia, kodėl tu ne su kitais? - kiek sutriko.
Pakėliau akis į jį.
- Aš buvau tualete, be to, jie visi jau beveik girti. - atsakiau nutylėdama apie tai, kad kažką girdėjau.
- Tau nuobodu? - paklausė rankomis apsivydamas mano liemenį.
Linktelėjau, nes nenorėjau versti savęs kalbėti apie kažką ar juolabiau apie jo pokalbį su Bri.
- Palauk čia, aš tuoj grįšiu. - pasakė ir nuėjo pas kitus.
Po minutėlės jis grįžo pas mane besijuokdamas, paėmė mane už rankos ir nusivedė laiptais viršun, į mano kambarį.
- Ką jie tau pasakė, kad sujuokino? - paklausiau atsisėsdama ant savo lovos.
- Nieko ypatingo, tiesiog pasakiau jiems, kad gali pasilikti čia pernakvoti, tikiuosi nepyksti? - uždarė duris ir atsisėdo šalia manęs.
Papurčiau galvą. Jis šyptelėjo.
- Na, o Harry sakė mums "gerai išsimiegoti". - parodė kabutes.
- Jis toks iškrypėlis. - nusijuokiau.
- Yeah. - Z linktelėjo.
Minutėlę sėdėjome tyloje, kai netikėtai pajutau kaip Zayn švelniai ir lėtai patraukia palaidinę nuo mano peties ir jo lūpos jį paliečia. Kiek pasimuisčiau dėl per kūną bėgančių šiurpuliukų. Tačiau jis nesustojo. Atvirkščiai, jis netgi paguldė mane ant lovos ir pats atsirado virš manęs, ėmė glamonėti mano kaklą. Aš prikandau lūpą ir tam nesipriešinau, bet mano mintyse tebuvo Zayn pokalbis su Bri.
Z pakėlė akis į mane.
- Ar kažkas ne taip? - paklausė.
Papurčiau galvą ir rankomis apsivijau jo kaklą. Švelniai nusišypsojau. Negaliu leisti Bri Meison sugadinti mano santykių su Zayn.
- Aš matau, kad kažkas blogai. - jis atsiduso ir norėjo atsitraukti.
Advertisement
Tačiau aš neleidau jam to padaryti. Jis sutrikęs žiūrėjo į mane, kai aš prisitraukiau jį bučiniui. Zayn nusišypsojo užbaigdamas bučinį. Jis stebėjo mano akis, kai jo rankos nuslydo žemyn mano liemeniu ir ėmė lėtai kelti mano maikutę viršun. Leidau jam ją nurengti, tuomet jis grįžo prie mano kaklo. Kiek pakėliau galvą, duodama jam daugiau priėjimo. Zayn lūpos bučiniais slinko žemyn mano kūnu. Aš neišlaikiau šios įtampos ir nurengiau jo maikę, pirštais lėtai perbraukdama jo tvirtą krūtinę ir presą. Jis sukrizeno, kai aš tai dariau. Įvėliau savo rankas jam į plaukus, kai jis vėl sujungė mūsų lūpas...
Greitai nebeliko ir rūbų ant mūsų kūnų. Po dar minutėlės jaučiau Zayn arčiau nei bet kada anksčiau. Mano lūpas paliko gili, kupina malonumo dejonė. Mes bučiavomės lyg paskutinį kartą.
Tik dabar suprantu, kad tikrai jį myliu. Negalėčiau be jo gyventi, bet teks... Kažkada.
Zayn dar kartą pažiūrėjo man į akis, kai viską užbaigė ir atsigulė šalia manęs. Jis apkabino mane ir prisitraukė arčiau.
- Aš žinau, kad tu girdėjai. - jis prabilo po dar minutėlės tylos.
Sutrikusi pakėliau akis į jį.
- Apie ką tu kalbi? - paklausiau.
- Bri.
Nusukau žvilgsnį kitur. Nenorėjau dabar su juo pyktis, o ir jis tinkamesnio meto kalbėtis tikrai negalėjo išsirinkti.
- Nesijaudink, tarp manęs ir Bri seniai viskas baigta. Juk pameni tai, tiesa? - jis atsuko mano veidą į savąjį.
Linktelėjau.
- Tuomet ko ji nori ir kodėl tu žadėjai jai dar paskambinti? - paklausiau.
- Tai dėl lenktynių. Nenorėjau tau to sakyti, nes tu norėtum jose dalyvauti, bet prisiminus avariją, tu net negalėtum. - paaiškino.
Jaučiau, kad Zayn kažko man dar nesako. Tačiau aš nenoriu pyktis ar rizikuoti jį prarasti.
Z pakštelėjo man į lūpas.
- Jei nori, galiu paprašyti Harry, kad atvežtų tave į tas lenktynias ir galėsi jas bent pažiūrėti. - šyptelėjo. - Ištikrųjų norėčiau, kad ten būtum.
Advertisement
- Gerai, aš būsiu. - linktelėjau.
Zayn nusišypsojo ir sujungė mūsų lūpas trumpam bučiniui.
Ryte nubudau anksčiau nei Zayn. Pakilau iš lovos, bet tuoj pat vėl atsisėdau. Užsimerkiau ir vėl atsimerkiau, nes kažkodėl visi vaizdai aplinkui mane šiek tiek sukosi. Kai viskas vėl tapo normalu, nuėjau į vonią. Susitvarkiau ir grįžau į kambarį, Zayn dar miegojo. Aš greitai apsirengiau ir tyliai išėjau iš kambario. Lipau laiptais žemyn ir nepastebėjau kaip susidūriau su Harry.
- Oi, atsiprašau. - pratariau.
- Labas rytas ir tau, gražuole. - sukrizeno.
- Labas. Tave vis dar veikia po vakar? - nusijuokiau.
- Ne, tai vadinama gera nuotaika. - išsišiepė.
- O tau, žinai, neturėtų skaudėti galvos? Na, būti pagirios? - paklausiau.
- Aš jau pripratęs. - nusijuokė.
Šyptelėjau ir praėjau pro jį į virtuvę. Aišku, jis atsekė paskui mane.
- Zayn dar miega? - paklausė.
Linktelėjau, atidarydama šaldytuvą.
- Nieko nuostabaus, jis visada buvo mėgėjas pamiegoti. - sukrizeno.
Nusišypsojau jam, kai uždariau šaldytuvą. Nieko gero ten neradau.
- Žinai, galime ko nors užsisakyti. - pasiūlė Harry.
- Gerai, tu užsakyk, o aš einu patikrinti kaip Lea su Niall, visgi pasiliko ir jie. - pasakiau palikdama jį virtuvėje.
Įėjusi į svetainę pamačiau mielą vaizdelį. Lea ir Niall, abu susiglaudę gulėjo ant sofos. Nusišypsojau ir išgirdau skambutį į duris. Gerai, kad jis nieko nepažadino. Kai žadėjau eiti atidaryti duris, Harry užbėgo man už akių. Atėjau prie jo, kai šis jau uždarė duris ir stovėjo priešais mane su kiniško maisto pakuotėmis. Jis išsišiepė parodydamas duobutes savo skruostuose.
- Taip greitai? - kilstelėjau antakį.
- Ten dirba mano draugas. - trūktelėjo pečiais ir abu nuėjome į virtuvę.
Mums dar nespėjus pradėti valgyti, virtuvėje pasirodė kiek apsimiegojęs Zayn.
- Labas rytas. - atėjo prie manęs ir apkabino iš nugaros, pakštelėjo į skruostą.
- Labas. - šyptelėjau.
- O judu čia tikrai taip rimtai? - sukrizeno Harry.
- O kas ne taip? - Zayn pakėlė akis į jį.
- Ne, nieko, judu tinkat vienas kitam. - pasakė lyg gindamasis.
Aš truputį paraudau, o Zayn tyliai sukikeno. Atidariau savo maisto pakuotę. Nesupratau kas nutiko, bet nuo to kvapo mane supykino ir aš greitai atsitraukusi nuo Zayn, išbėgau į tualetą. Vėl išsikroviau, nors net neturėjau iš ko... Ranka perbraukiau per savo plaukus.
Tarpduryje pasirodė Zayn.
- Ar viskas gerai? - paklausė.
- Tikriausiai tai dėl to kiniško maisto kvapo. - atsakiau.
- Tikrai? Nes narkotikai jau nebegalėtų tavęs veikti, bent jau ne šitaip. - tarė.
- Manau, tai dėl maisto. - atsidusau.
Zayn minutę tylėjo.
- Um... O kartais... Na, žinai... - jis prikando lūpą.
- Kas? - pakėliau į jį akis.
- Ar tu nėščia?
Advertisement
- In Serial333 Chapters
The Swordsman Called the Countless Swords Sorcerer
Sword Magic, where a sword is manipulated using magic to freely fly in the air, cutting down enemies. Ardis is a user of this new magic art that has never been seen before throughout the entirety of the history of magic. As a mercenary, he undertakes various requests in return for remuneration, including subjugations, escorts and investigations. On the way home from a survey request, he protects a pair of twin girls who survived their caravan being attacked by bandits, however in this world twins are considered “abominations”. Along with the twins and a girl who accompanies him as a follower, he holds back his anger at the world which looks coldly at the twin girls due to the goddess’ intervention. This is the story of such a swordsman called the countless swords sorcerer. Thank you for reading updated The Swordsman Called the Countless Swords Sorcerer novel @ReadWebNovels.net
8 413 - In Serial48 Chapters
The Costa Brava Scenario ( formerly: Space Opera )
Angie’s heart started beating again. After the betrayal, she almost wished it wouldn’t. Angie had spent 6 years of her life getting ready for this moment, the moment the competition would start, the moment her team would prove they were the best. Now, instead of supervising the engineering team, she needed to lead a squad of in-game players. It would be hellish, but she would go through gaming hell to lead her team to victory in the Space Opera VR systems challenge. The Costa Brava Scenario is a scifi littpg-lite story. Peviously this story was called Space Opera and it now has a new cover too. The title was changed 11/23
8 191 - In Serial7 Chapters
The Worlds We Leave Behind (GameLit Novellette)
Some days are better than others for Holly. Today is one of the good ones, one of the ones where the crushing grief of losing her son eases back a little, and she's able to face the memories of who her son was, maybe even the potential of who he could have been. She feels like she's made tangible progress over the past three weeks, having progressed from crying on the couch to crying on her son's bed, in the room that he spent so much of his time. When it all finally threatens to overwhelm her again, she stands to leave, bumping his chair and awakening his computer. The voices filtering through the illuminted virtual reality headset are from three of David's best friends. Seperated by thousands of miles in the real world, they had come together inside of the virtual world of Silenia to quest for fame and fortune. At first she is unable to face them, unsure how to tell them that their friend is gone. Once she enters Silenia herself, she discovers that the virtual friendships David forged are as strong as any in reality.
8 221 - In Serial11 Chapters
Wyche of Wyche Farm
Simon has just finished his A levels and enjoying his freedom but gets more than he bargained for when he is whisked back 400 years to uncover conspiracies and family secrets. Witches, suspicious villagers and clerics who want to burn him at the stake are only part of the problem as he discovers when he is rescued by a teenager who wants to take him to court to marry a princess.
8 311 - In Serial14 Chapters
A Hard Game (Dropped)
All Von needed was a quiet holiday, a holiday where his dying brain could properly rehabilitate. Nothing more. Yet, life just decided to throw him into a rare occurrence that shouldn't even occur in one in 10 million cases.
8 151 - In Serial42 Chapters
Fearless?
Azelie Ryans is the definition of fearless. She will jump out of planes, hold spiders, lick any public toilet and will do any and every dare. She will do everything and everything that makes any other person feel the one emotion she no longer experiences - fear. Secrets cloud her past, making her hard to figure out, but Cole's certain that he can change that.Cole refuses to believe that Azelie isn't scared of anything, he's sure that there's at least one thing that everyones scared of. No matter how big, or small. And he's determined to find out what Azelie is scared of.Even if it means facing his own fear.
8 135

