1.39

(Daina: Tove Lo - Habits)

Zayn

Lexi išėjo pasikalbėti su Harry. Aš likau stovėti koridoriuje su Niall. Jis vis dar bandė nuslėpti šypseną savo veide, o aš jaučiausi sutrikęs.

Keista, kodėl Lexi man pasidavė? Juk ji tvirtino, kad viskas baigta. Ar tai naujas jos žaidimas?

- Bro, tau viskas gerai? - Niall rimtai žvelgė į mane.

Papurčiau galvą.

- Nežinau... Jaučiuosi keistai. - susiraukiau.

- Tu ją myli. - netikėtai tarė.

- Hm? - pakėliau akis į jį.

- Lexi. Tu myli ją, o ne Perrie. - tėškė faktą.

Aš tylėjau. Ką turėčiau jam sakyti? Juk jis pasakė tiesą.

- Klausyk, manau turėtum stengtis dėl jos labiau. Mesk Pezz ir būk laimingas su Lexi. - pridūrė.

Mano antakiai kiek pakilo iš nuostabos. Niall niekada nebūtų leidęs man įskaudinti bet kokią merginą. Tačiau dabar kažkas pasikeitė.

- Viskas nėra taip paprasta, Niall. - atsirėmiau į sieną ir žiūrėjau į vieną tašką.

- O kas tau trukdo? Leisk tau priminti, kad tu - Zayn Malik. Kiek žinau jam nėra jokių kliūčių. Jis-

- Daro ką nori ir kada nori. - užbaigiau Niall sakinį.

Atsisukau į jį ir pastebėjau šypsenėlę jo veide. Nusijuokiau.

- Neveltui tu esi Niall Horan - žmogus primenantis, kad viskas bus gerai, nors ir atrodys, kad viskas sumauta. - patapšnojau draugui per petį.

Jis sukrizeno.

- Gerai, surimtėkime. Dar ką nors sužinojai apie Reed ar jo mergiotę? - paklausiau.

- Yeah, pasirodo jie kartą į savaitę susitinka kažkokiuose sandėliuose. Manau, kad ji padeda jam su siuntomis. - paaiškino.

Linktelėjau parodydamas, kad tęstų.

- Tiesa, yra butas miesto centre. Nežinau kam jis, bet mūsų žmonės matė dažniausiai ten tik merginą. Atrodo pats Reed ten nelabai lankosi arba tas butas skirtas tai merginai. - patrūkčiojo pečiais.

- Tai ką siūlai? - vėl paklausiau.

- Aš pagalvojau apie vieną dalyką. Tu vis tiek kažkaip keršysi per tą mergiotę, taip? - žiūrėjo į mane.

Linktelėjau.

- Netempk gumos, Niall. Greičiau sakyk. - pridūriau.

Jis palinksėjo.

- Žodžiu, reikėtų ištaikyti progą, kad ji vėl būtų tame bute ir tada jau laisvė tau su ja daryti ką tik nori, Z. - nusijuokė.

Pradėjau juoktis.

- Nuo kada tu galvoji apie tokius dalykus? - juokiausi.

- Mokinuosi iš pačių geriausių. - juokėsi kartu su manimi. - Kita vertus, juk aš turiu Luna. - pridėjo.

- Yeah, pasakyk žmonėms, kad stebėtų tą butą ir vos tik ji ten pasirodys tegul praneša. Manau, nėra ko čia laukti. - tariau.

- Gerai. - linktelėjo.

Ruošiausi vėl eiti į lauką, mat užsimaniau parūkyti. Tačiau Niall mane sustabdė.

- Zayn? - tarė.

- Huh? - atsisukau į jį.

- Dabar ir vėl matau tą Zayn, kurį pažinojau. - pasakė.

Šyptelėjau ir linktelėjau. Tuomet išėjau laukan. Prisidegiau cigaretę.

Kažin apie ką kalbasi Lexi ir Harry? Prisimenu kaip pažadėjau jam, kad neįskaudinsiu Lexi. Tačiau aš suklydau. Ir žinau, kad Harry tos klaidos nepadarytų. Tiesa, jis su Mia, bet tarp jų vėl vyksta kažkokie pykčiai.

Kai atsidarė lauko durys, pasukau galvą link jų. O pro jas kaip tik išėjo Mia. Ji pastebėjo mane ir atėjo prie manęs. Nugara atsirėmė į automobilį, prie kurio stovėjau.

- Netrukdysiu tau jei čia pastovėsiu? - paklausė.

Papurčiau galvą ir įtraukiau bei išpūčiau dūmus. Geras atsipalaidavimo jausmas, tik buvo keista, kad Mia taip mane stebi. Pažiūrėjau į ją, tada į cigaretę tarp savo pirštų. Ištiesiau ją merginai.

- Nori? - pasiūliau.

Ji linktelėjo ir paėmė cigaretę iš manęs. Įtraukė porą kartų ir išpūtė dūmus į orą. Buvo keista matyti kaip ji rūko. Tiesą sakant, nesu matęs, kad mergina rūkytų.

Mia atidavė man cigaretę, kurią aš pabaigiau surūkyti. Sutrypiau nuorūką. Tuomet vėl pakėliau akis į Mia. Mačiau, kad kažkas yra ne taip. Ji atrodė susinervinusi, tikriausiai todėl ir sutiko parūkyti. Bet aš net nežinau ar turėčiau kažką sakyti. Gal ji nori pasikalbėti? Na, bet tame reikale aš esu eilinis mulkis. Esu įsitikinęs, kad šiuo metu nesugebėčiau duoti gero patarimo. Kita vertus, su Mia nesame ir labai artimi, esame vos porą kartų persimetę keliais žodžiais. Galima sakyti, kad aš jos net nepažįstu.

Staiga visus mano apmąstymus nutraukė pati Mia.

- Ar galiu tavęs kai ko paprašyti? - paklausė.

- Žinoma, ko tik reikia. - linktelėjau.

Ji vos vos pakėlė akis į mane.

- Pabučiuok mane. - tarė.

Mano antakiai pakilo iš nuostabos. Po minutėlės ėmiau juoktis.

- Tu čia rimtai? - paklausiau nurimęs.

- Tiek to, pamiršk. - papurtė galvą ir pasisuko eiti.

Sulaikiau ją ir grąžinau atgal prie automobilio durelių. Atsistojau priešais ją, kad negalėtų pabėgti kol nebaigsime pokalbio. Tikriausiai iš šono atrodėme kaip porelė.

- Kodėl to nori? - vėl paklausiau.

Ji nusuko akis ir giliai atsiduso. Atrodo net pats pajutau keistą sunkumą ar skausmą. Man netgi pasidarė jos gaila.

- Aš... - jos akyse kaupėsi ašaros. - Dieve, aš atsiprašau, Zayn. Aš tiesiog sumautai verkiu. - ji braukė krintančias ašaras.

Prikandau lūpą. Velnias. Kas nutiko tarp jos ir Harry? Ką jis padarė, kad ji taip verkia?