1.41

(Daina: Rihanna - California King Bed)

Zayn

Vis dar stebėjau verkiančią Mia. Man tikrai jos pagailo. Velnias, aš neturėčiau būti toks suskis, turėčiau jai padėti bent kažkaip.

- Ar nori pasikalbėti? - pasiūliau.

Ji papurtė galvą. Mėšlas. Kaip man ją nuraminti? Staiga į mano galvą atėjo beprotiška mintis. Su Lexi, Perrie ar bet kuria kita mergina, tai visada suveikdavo.

Gerai neapgalvojęs savo veiksmų ir jų pasėkmių, aš pabučiavau Mia. Sujungiau mūsų lūpas ir ji sukluso. Bučiavau ją, bet įsivaizdavau Lexi, todėl nežinojau kaip toli gali visa tai nueiti.

Mano rankos nuslydo žemyn jos liemeniu ir labiau prispaudė jos kūną prie automobilio. Jos rankos apsivijo mano kaklą, o viena mano ranka nuslydo jos šlaunimi žemyn ir aš prilaikiau jos koją ties savo liemeniu. Kiek spustelėjau jos šlaunį ir ji šiek tiek šoktelėjo. Pirštais bėgiojau jos oda ir galiausiai nutraukiau bučinį. Nebeiškenčiau tokios įtampos. Abu giliai kvėpavome, o mūsų akys bėgiojo nerasdamos tam tikro taško.

Paleidau ją ir truputį atsitraukiau.

- Taip neturėjo nutikti. - pasakiau kiek susinervinęs.

Po velnių, kodėl aš iš viso tai dariau? Kas su manimi blogai?

Mia nekalbėjo, ji tiesiog žiūrėjo į mane. Manau, ji jautėsi sutrikusi nemažiau nei aš.

- Dabar žinau, kad Harry manęs nemyli... - tyliai nutęsė.

- Ką? Turiu omenyje, kodėl? - pasimečiau.

- Jis niekada manęs taip nebučiavo... Tik nepagalvok, kad manau jog tau patinku. Ne, tiesiog dabar žinau kaip Lexi pasisekė, nes tu tikrai padarysi ją laimingą. - atsakė.

Menkai šyptelėjau. O, kad Lexi pas mane grįžtų...

- Palauk, tu sakei, kad man nepatinki? Tai netiesa, tai yra... - pasikasiau galvą.

Mia nusijuokė.

- Tu geras žmogus Zayn, bet net jei tau ir patikčiau, tai būtų simpatija kaip draugei, tiesa? - žvilgtelėjo į mane.

Šyptelėjau ir linktelėjau visiškai jai pritardamas.

- Klausyk, aš žinau, kad Harry myli tave, tiesiog kartais jį sunku suprasti. Jis susipainiojęs ir ta mafija, na žinai, tai trukdo kažkiek. - bandžiau paaiškinti ir bent šiek tiek užstoti Harry, nors net nežinojau ar verta.

Mia linktelėjo ir nuleido žvilgsnį į žemę, prikando lūpą. Tikiu, kad dabar ji galvojo apie mudviejų bučinį.

- Ateik. - linktelėjau galva į savo glėbį.

Ji kiek priėjo ir aš ją draugiškai apkabinau.

- Viskas bus gerai, pamatysi. - sušnabždėjau, švelniai delnu glostydamas jos nugarą.

- Manai Harry susipras? - tyliai paklausė.

- Yeah, jam reikia tik trupučio laiko. Jis grįš pas tave, kad ir kas būtų įvykę. - raminau ją.

Mia šiek tiek atsitraukė, kad galėtų pažvelgti man į akis.

- O kaip tu ir Lexi? - paklausė.

- Nežinau... - nusukau akis į tolį.

Ji švelniai delnais suėmė mano veidą ir pakreipė, kad vėl žiūrėčiau į ją.

Tikriausiai keisčiau ir būti negali. Aš apkabinęs jos liemenį, o jos šilti delnai ilsisi ant mano skruostų.

- Ei, nenuleisk rankų. Ji myli tave, žinau tai. - tarė.

- Ačiū. - vos šyptelėjau.

Buvau dėkingas Mia'i už jos palaikymą, tačiau juk to neužtenka. Lexi, atrodo, manęs net vengia, bet vos susitinkame - pasiduoda. Tai kaip man ją suprasti?

- Dėl to bučinio...

- Pamiršk. Tebūnie tai paslauga. - mirktelėjau.

Mia nusijuokė ir linktelėjo man pritardama.

- Galėčiau sutrukdyti šią mielą sceną? - balsas skambėjo gana kandžiai.

Mia ir aš atsitraukėme ir apsisukome. Tai buvo Lexi. Nejučiomis įsitempiau, juk ji ir vėl prisigalvos nebūtų dalykų.

- Kas atsitiko? - ramiai paklausė Mia.

- Nieko, tik tavęs laukia Harry. - gana piktai pasakė.

Aiškiai mačiau, kad ji melavo. Nežinau kaip, bet mačiau tai. Tačiau to užteko, kad Mia imtų tiesiog švytėti. Ji patikėjo tuo melu ir manęs atsiprašius, nulėkė į namelį. Likau vienu du su Lexi.

Jos pavydus žvilgsnis varstė mane kiaurai. Nekenčiau to, kad ji dažnai suprasdavo viską kitaip nei turi būti.

- Klausyk, tarp manęs ir Mia'os nieko nėra, gerai? - pradėjau kalbėti pirmasis.

Lexi tik nusijuokė. Atrodė taip lyg jai nei motais kas čia buvo.

- Aš juk nieko nesakiau. - žiūrėjo tiesiai į mane.

- Nesakei, bet galvoji. Juk aš pažįstu tave, Lexi. - atsakiau kiek priartėdamas prie jos.

Tačiau ji atsitraukė toliau.

- Tu nei velnio manęs nepažįsti, Malik. Ir tu labai klysti jei manai, kad grįšiu pas tave. Pamiršk tai, gerai? - atšovė.

Stebėjausi jos šaltumu. Kas atsitiko? Kas privertė ją taip pasikeisti? Ar Harry jai kažką papasakojo? Aš nieko nebesuprantu.