11 dalis

Stebėjau mano kambaryje miegančią Nicole. Negaliu patikėti, kad viskas taip pasikeitė vos per porą valandų...

*Prisiminimai*

Susiruošęs išėjau pas Nicole. Neilgai trukus buvau vietoje, tačiau mane užplūdo nerimas...

Pabeldžiau į duris ir jos pačios atsidarė. Štai dėl ko buvo tas nerimas. Per daug negalvodamas įpuoliau vidun, išgirdau riksmus, tuomet kažkas sudužo. Nuskubėjau garso šaltinio link ir vaizdas, kurį išvydau mane šokiravo.

Nicole stovėjo šalia lovos, vienoje rankoje laikydama vazos likučius. Ant lovos gulėjo Ryan, visiškai be sąmonės ir su praskelta galva.

Mergina suklupo ant grindų ir numetė vazos likučius, ėmė kūkčioti, ji akivaizdžiai buvo sukrėsta. Nieko nelaukdamas pritūpiau šalia jos, todėl ji kiek išsigando ir puolė į paniką.

- Aš gyniausi... - jos balsas drebėjo.

- Žinau. - linktelėjau ir ją apkabinau.

Privalėjau ją iš ten išvesti, todėl parsivedžiau į butą. Čia ji galėjo būti saugi ir rami. Daviau jai raminamųjų, tad ji užmigo. Tačiau man nebuvo nei kiek ramiau... Visiškai nieko nežinau apie Ryan būklę. Prieš mums išeinant iš Nicole namų, paskambinau greitajai ir tai buvo viskas, ką galėjau padaryti. Net baisu pagalvoti, kad jis gali būti... Dievaži, ne, taip nėra. Nicole tik gynėsi, ji negalėjo jo sužeisti taip stipriai.

Išgirdau žingsnius link kambario, todėl greitai pakilau ir išbėgau į koridorių, po savęs tyliai uždarydamas duris. Vos kaktomuša nesusidūriau su Zayn.

- Kažką slepi? - kilstelėjo antakį.

- Žinau kaip tai nuskambės, bet mano kambaryje miega mergina, tad geriau netriukšmauk. - tariau.

Dabar yra tas metas, kai vaikinukai turi žinoti apie Nicole, tik dar nežinau kaip viską jiems paaiškinti, nebent...

- Mergina? Ar aš teisingai išgirdau? - nustebo.

- Taip. Eime į virtuvę. Nenoriu jos pažadinti. - apsukau jį ir ėmiau stumti link virtuvės.

Z nusijuokė ir pats ėmė eiti mano nurodyta kryptimi. Kol sekiau jam iš paskos, sugalvojau ką turėčiau sakyti ir labai tikėjausi, kad planas suveiks.

- Na, tai sakyk, iš kur ta mergina? - paklausė prisėsdamas ant kėdės.

Atsidusau ir atsirėmiau į spintelę.

- Tu žinai kaip man nepatinka, kai geri žmonės gyvena nelabai jiems tinkamose vietose, o ypač merginos. Taigi, jos situacija tokia ir aš negalėjau visko taip palikti. - aiškinau.

- Nejau taip blogai? - susiraukė.

- Ji gyvena nesaugiame rajone, Z. Jos bute trūksta būtiniausių daiktų. Ir ji tikrai negali jų nusipirkti už užkandinėje gaunamą algą. - iš tiesų, tai nebuvo melas.

- Gerai, aš nieko prieš, kad ji čia pagyvens. Neabejoju, kad kiti taip pat nebus prieš. - šyptelėjo. - Tačiau dar vienas klausimas, H. Ar tarp judviejų kažkas buvo?

- Aš myliu Michelle, Zayn. - tariau, nors jo klausimas mane sutrikdė.

- Žinoma, vis dar myli. - linktelėjo.

Vos šyptelėjau ir vėl susimąsčiau. Manau, nebūtina prie vaikinų vaidinti poros, tegul jie žino tik tai, ką pasakiau, taip visiems bus saugiau.

- Visą dieną buvai su ta mergina? - netikėtai paklausė.

- Taip. - šiek tiek abejojau dėl savo atsakymo. - O kažkas negerai?

- Ne, tiesiog pamaniau, kad kai vakar tave užpuolė Ryan, tu norėsi jam atsilyginti. - trūktelėjo pečiais.

- Kodėl turėčiau? - susiraukiau.

- Na, jis dingo. - galiausiai pasakė.

- Kaip tai dingo? - sutrikau.

- Žinau tik tiek, kad jis ėjo pasimatyti su savo... Nicole? - Z žvilgsnis nuklydo į tarpdurį.

Pasukau galvą. O, mėšlas. Visai nepagalvojau, kad jei Zayn kažkada dirbo su Ryan pažinos ir jo merginą.

Tačiau atrodo, merginai šis susitikimas nelabai patiko... Vos pamačiusi Z iš karto apsisuko ir paliko virtuvę. Greitai susivokiau ir puoliau paskui ją, kol ji neišbėgo iš buto.

- Nicole, palauk. - sulaikiau ją koridoriuje.

- Harry, tu nesupranti, tiesiog leisk man dabar išeiti, prašau. - kalbėjo paskubomis, lyg kažko bijodama.

- Ei, aš niekam neleisiu tavęs nuskriausti. - delnais suėmiau jos veidą. - Pasitikėk manimi, gerai? - stebėjau jos akis.

Ji prikando lūpą ir linktelėjo. Tikriausiai dėl kažkokios priežasties, ji visgi, manimi pasitiki.

- H, mes turime pasikalbėti. - Zayn atėjo į koridorių.

Apsisukau ir užstojau Nicole, todėl ji laikėsi įsikibusi vienos mano rankos. Aš spustelėjau jos ranką, kad ji taip nesijaudintų.

- Sakei tarp judviejų nieko nėra. - Z žiūrėjo į mūsų susikibusias rankas.

- Aš to nesakiau. - paneigiau.

- Tiesa, tu sakei, kad vis dar myli Michelle. - pareiškė.

Iš karto pajaučiau, kad Nicole atlaisvino savo ranką, tačiau aš kažkodėl jos nepaleidau.

- Tai visai nesusiję. Paaiškink man, Z, kodėl ji tavęs bijo? Ką tu jai padarei? - laukiau jo atsakymo.

- Nicole, nejau tu manęs bijai? - žiūrėjo tiesiai į ją.

Jaučiau ją įsitempiant. Galbūt tikrai reikėjo leisti jai išeiti?

Nepaleisdamas merginos rankos, nuo pakabos pasiėmiau striukę ir įsispyriau į batus. Nicole pasekė mano pavyzdžiu.

- Ir kurgi judu eisit, Harry? Elgiesi neprotingai pasirinkdamas ją, o ne draugą. - pareiškė.

- Man nerūpi. Aš pažadėjau jai padėti, tad tai ir darysiu. - spjoviau žodžius ir išsivedžiau merginą iš buto.

Mums išėjus iš laiptinės vis dar laikiau Nicole ranką. Laiva ranka išsitraukiau mobilų ir kai kur paskambinau.

- Žinai, jau gali mane paleisti. - tyliai tarė rudaplaukė.

- O, atleisk. - paleidau jos ranką. - Eime. - pradėjau žingsniuoti.

Nicole ėjo šalia ir apie kažką mąstė, vis žvilgtelėdavo į mane.

- Kas? - paklausiau, jai žvilgtelėjus.

Ji atsiduso ir nustojo eiti. Sustojau ir aš, žiūrėjau į ją.

- Ar tikrai nesigaili šio savo poelgio? - galiausiai paklausė. - Turiu omenyje, aš tau esu niekas.

Priėjau prie Nicole ir švelniai suėmiau jos smakrą, kiek kilstelėjau jį, kad galėčiau žvelgti tiesiai į jos rudas akis.

- "Sunkūs laikai visada parodo tikruosius draugus." - pacitavau kažkieno žodžius.

- Bet juk tu manęs nepažįsti, aš tik mergina atsitiktinai sutikta užkandinėje. Tu netgi galėjai patikėti Zayn, tad nesuprantu, kodėl likai su manimi? - sumišo ir kiek atsitraukė.

- Michelle sutikau kavinėje. - tiesiog pasakiau. - Be to, negaliu tavęs teisti, kol nežinau visų priežasčių. - šyptelėjau.

- Esi pirmasis toks žmogus, kuris taip sako, Harry. - tarė. - Žinai, aš tikrai klydau dėl savo žodžių bibliotekoje ir man nereikia trisdešimt dienų, kad tai suprasčiau. - vos šyptelėjo.

- Malonu tai girdėti. O dabar eime, mūsų jau laukia.

- Kas laukia? - sutriko.

- Kayla. - tariau.

Na, ar tikėjotės tokių įvykių? Eh, o aš vis dar laukiu jūsų . :)