12 dalis

Kayla kiek nustebo, kad aš ir Nicole taip greitai tapome draugais, ypač žinant faktą, kad vis dar galvoju apie Michelle...

- Tai kas nutiko? Kodėl judu čia? - šviesiaplaukė tyliai paklausė.

- Kai kas, ko dabar negaliu pasakyti. Tiesiog abu neturime kur eiti. - kiek susimąsčiau.

- Gerai, H, aš nekamantinėsiu, palauksiu kol galėsit man viską paaiškinti. - šyptelėjo.

- Ačiū. Jei tu nieko prieš, dar noriu pasikalbėti su Nicole, kol ji nenuėjo miegoti.

Kayla tik linktelėjo, o aš patraukiau link kambario, kuriame Nicole galės pernakvoti. Pabeldžiau į duris ir jas pravėriau.

- Galima? - paklausiau.

- Žinoma. - mergina atsisuko į mane.

Įžengiau vidun ir uždariau duris. Priėjau arčiau ir atsisėdau ant lovos, šalia rudaplaukės.

- Kaip jautiesi? - pasiteiravau.

- Sutrikusi. - atsiduso.

- Dėl ko būtent? - pažvelgiau į ją.

Ji žiūrėjo į savo rankas ir nervingai žaidė su pirštais.

- Kaip manai, kur dabar Ryan? - tyliai paklausė.

Iš karto supratau, kad ji graužiasi ir kaltina save dėl to, kas nutiko.

- Klausyk, tu tik gyneisi, neabejoju, kad jam viskas gerai. Na, gal tik turi įbrėžimą. - nusijuokiau.

Jos veide taip pat pasirodė menka šypsena. Tačiau to užteko, kad ji nebegalvotų apie tą įvykį.

- Kai buvau užsukusi pas tave ryte, prieš išeidama pakštelėjau tau į skruostą. - prisiminė.

- O, tai niekis. - šyptelėjau.

Mergina atsisuko į mane ir uždėjo savo ranką ant manosios.

- Mes draugai, ar ne?

Linktelėjau, tačiau buvau kiek sutrikęs dėl tokio jos gesto.

- Ačiū, kad tiek dėl manęs padarei. - tarė.

- Tiesiog nebemoku elgtis kitaip. - prunkštelėjau.

Ji nusišypsojo.

- Ar galiu dar kai ko paprašyti? - paklausė.

- Žinoma.

- Galbūt gali mane apkabinti? - tyliai ištarė žodžius.

Kiek kilstelėjau antakius iš nuostabos, tuomet šyptelėjau ir ją apkabinau. Suprantama, kad dabar jai to tikrai reikėjo.

Netrukus ėmė skambėti mano mobilusis, todėl turėjome atsitraukti. Atsiliepiau net nežvilgtelėjęs į ekraną.

- O, pasirodo bent atsiliepi į skambučius. - išgirdau Zayn balsą.

- Tik dėl to, kad nepažiūrėjau kas skambina. Taigi, tuoj pat galiu baigti šį pokalbį, Z. - rimtai tariau.

- Palauk. - paskubomis ištarė.

- Kodėl turėčiau?

- Vaikinams neramu, kad negrįžai.

- Jie gali ir patys man tai pasakyti, Zayn. Sakyk, kodėl skambini? - ėjau prie reikalo.

- Esame draugai ir neturėtume pyktis dėl kažkokios merginos.

Pakilau nuo lovos ir paėjau kiek toliau nuo Nicole.

- Ji nėra tik kažkas, Z. Jai reikia pagalbos. - patikslinau.

- Pagalbos? Gerai, tuomet išsiaiškinkime vieną dalyką, Harry. Kaip manai, kodėl ji manęs bijo? - girdėjau šiek tiek pašaipos jo balse.

- Nežinau ką esi padaręs ir abejoju ar noriu tai žinoti, Zayn. - atšoviau.

- Kažkodėl tikėjausi, kad tai pasakysi. Tad paklausk jos, kas nutiko per tuos metus kol ji buvo su Ryan ir pasistenk, kad ji nepraleistų nei vienos smulkmenos. - tarė.

- Man tai nerūpi. Labanakt, Zayn. - numečiau ragelį.

Įsikišau mobilų atgal į džinsų kišenę ir pažvelgiau į Nicole. Ji taip pat žiūrėjo į mane, lyg kažko laukdama. Keista, bet negaliu sakyti, kad Z žodžiai visai nieko nereiškė.

- Kas nutiko kol buvai su Ryan? Kodėl bijai Zayn? - vis dėlto paklausiau.

Mergina kiek įsitempė ir susimąstė, galbūt bandė prisiminti kažką svarbaus.

- Zayn ir Ryan buvo ne tik kolegos, jie buvo draugai... Iki tos akimirkos, kai Ryan supažindino mane su Zayn. Tuomet viskas pasikeitė. - žvelgė į sieną tuščiu žvilgsniu.

- Kaip? - sutrikau.

- Prisiekiu, tai nutiko tik kartą, bet to užteko, kad Ryan imtų manimi nebepasitikėti.

- Kas atsitiko? - kai pasakiau šiuos žodžius, galbūt jau nujaučiau jos būsimą atsakymą.

- Tai buvo tik viena naktis. Viena klaida. - atsiduso.

- Ką judu padarėt? - norėjau pasitikslinti.

- Buvau puikus motyvas jam susipykti su Ryan arba žmogus, kuriuo jis galėjo manipuoliuoti... - nutęsė.

- Nesuprantu, judu permiegojot ir jis tuo tave šantažavo? - susiraukiau.

- Būtų žymiai geriau jei būtume permiegoję... Iš tiesų, tai jis padėjo man, kai aš gindamasi, nuo laiptų nustūmiau vieną iš Ryan žmonių. Maniau, kad jis negyvas, tad Zayn juo atsikratė. - paaiškino.

- Tačiau tai visai nepaaiškina kodėl tu jo bijai. - kiek pasimečiau.

- Kai Zayn tai papasakojo Ryan, jie susipyko, todėl jis pasakė man, kad dėl visko kalta aš ir jei reikės sieks keršto. Visą šį laiką dėl to ir gyvenau tame rajone, maniau, kad Z nekels ten nei kojos, o tuomet susipažinome mes ir visa kita tu jau žinai.

- Čia tokia painiava. Man net sunku suvokti, kad tau nutiko tiek baisių dalykų. - susiraukiau.

- Na, dabar tu bent jau žinai tiesą. Ir vis tiek nesuprantu, kodėl manęs nekaltini? - žiūrėjo į mane.

- Negaliu. Kažkodėl esu linkęs viską apgalvoti kelis kartus, tad galbūt rasiu ką nors, ko dar nepastebėjome. - tariau.

Galėjau galvoti tik apie tai, kad pasirodo, visiškai nepažįstu Zayn. O jei jau kyla tokia mintis, vadinasi, gali klysti ir Nicole. Galbūt ji nepadarė nieko blogo ir visa tai tik kvailas Z žaidimas?

Štai ir nauja dalis! Pripažinsiu, man ji šiek tiek primena detektyvą. :D Na, bet lauksiu jūsų . :)