22 dalis

Pramerkiau akis, kai išgirdau kažkokį triukšmą. Išlipau iš lovos ir pastebėjau, kad kameroje nėra Leo. Susiraukiau ir išėjau pro atvertas grotas, spėju, jau rytas ar diena.

Ėjau garso šaltinio link, kuris mane pažadino. Užėjęs už kampo išvydau muštynes. Žinoma, norėjau įsikišti, tačiau pasąmonė neleido to padaryti, primindama, kad vengčiau tokių dalykų. Taigi, apsisukau ir nužingsniavau atgal. Įdomu, kaip ilgai sugebėsiu čia išlikti gyvas?

Po kelių minučių radau vonios patalpą. Čia nieko nebuvo, todėl priėjau prie kriauklės ir nusiprausiau. Stengiausi ilgai neužsibūti vienoje vietoje, taigi radau išėjimą į kiemą. Čia buvo gausu kalinių, visgi man pavyko rasti vietos.

Prisėdau ant suoliuko ir stebėjau kalinius, galbūt akimis ieškojau Leo. Žmonės buvo sustoję į grupeles, visai kaip mokyklos laikais, užsiėmę savais reikalais. Todėl maniau, kad niekas nekreips į mane dėmesio, atrodo, klydau...

- Naujokėlis, ar ne? - kažkas nusijuokė.

Pakėliau akis į žmogų, kuris man užstojo saulę. Kadangi jis stovėjo prieš saulę, galėjau matyti tik tamsius siluetus.

- Atsakyk, kai su tavimi kalbama. - vaikinas sugriebė už mano apykaklės, taip priversdamas atsistoti.

- Tikrai neieškau bėdų. - atsitraukiau nuo jo.

- Girdėjot vaikinai? Jis neieško problemų. - juokėsi, spėju, jų lyderis.

Nesupratau kas čia juokingo. Negalėjau prisidaryti bėdų, nes tada tikrai neišeičiau. Privalėjau likti "švarus".

- Tuomet nereikėjo čia atsidurti. - jis mostelėjo ranka ir jo draugai "aplipo" aplink, suimdami mane už rankų.

- Kokio velnio?! - surikau, muistydamasis.

- Žinai, nemėgstu tokių, kurie priešinasi ar nekalba su manimi. - vaikinas grėsmingai žiūrėjo į mane.

Po velniais, kur aš patekau?

- Aš nieko tau nepadariau. Paleiskit mane. - bandžiau ištrūkti.

Netrukus sulaukiau smūgio į veidą, tuomet kiek stipresnio į pilvą ir vaikinai mane paleido, kai suklupau ant šaltos žemės. Atsikosėjau krauju. Mėšlas, niekada nesiveldavau į muštynes, o dabar mane talžo lyg bokso kriaušę.

Negalėjau nė atsikvėpti, kai netikėtai sulaukiau spyrio ir nugriuvau ant žemės. Susiraukiau pajusdamas veriantį skausmą, kai lyderio pakalikas užlipo man ant rankos ir tikriausiai ketino ją sulaužyti. Tačiau viską pradėjęs vaikinas pasilenkė arčiau manęs ir sustabdė savo draugą.

- Dabar žinai kas tavęs lauks jei man nepaklusi. - tarė.

- Neketinu to daryti. - sumurmėjau.

Po galais, kas traukė mane už liežuvio? Prisidirbsiu...

- Sakai ne? - nusijuokė ir atsitraukė, mostelėdamas draugui tęsti kankinimą.

Tuomet supratau, kad turiu kažką daryti. Nors ir negalėjau kažkur įsivelti, nenoriu likti invalidu ar mirti.

Štai kodėl, atradęs šiek tiek jėgų, nespėjus pakalikui manęs užpulti, spyriau jam į koją ir šis pargriuvo. Ėmiau atbulomis trauktis prie tvoros, neiškęsčiau dar vieno puolimo. Žinant, kad jie ir taip mane stipriai sumušė.

- O čia buvo tavo klaida, Styles. - pareiškė lyderis ir artėjo prie manęs.

Susiraukiau. Tai, kad jis paminėjo mano pavardę, patraukė mano dėmesį, todėl išsiblaškiau ir nespėjau sureaguoti, kai buvau pakeltas nuo žemės ir prispaustas prie metalinės tvoros. Maniau, kad dabar tikrai nebeišsisuksiu, tačiau mane visgi aplankė sėkmė.

- Traukis nuo jo, Ewan, arba galėsi skaičiuoti paskutines gyvenimo sekundes. - išgirdau Leo balsą ir išvydau, kaip greitai lyderis išsigando.

Vaikinas mikliai pasitraukė nuo manęs, todėl turėjau įsikibti į tvorą, nes kojos manęs beveik nebelaikė. Rodos, jaučiau tik skausmą.

- Nežinojau, kad jis tavo draugas. - greitai tarė Ewan.

- Man tik įdomu, kada tu pasimokysi ir nekiši rankų prie naujokų? - Leo pastūmė jo draugus ir priėjo arčiau.

Stebėjau viską iš šono ir galėjau įsitikinti, kad Leo nemelavo, kai sakė, kad geriau būti jo draugu. Jei Ewan siekia paklusnumo tokiais būdais, tai koks tada yra Leo, jei jo bijo visi kiti?

- Kaip tu, Harry? - vaikinas žvilgtelėjo į mane.

Sugebėjau tik linktelėti, nes greitesni judesiai kėlė skausmą. Mačiau kaip Leo akys prisipildė pykčio.

- Nereikėjo liesti mano draugo. - tamsiaplaukis trenkė kumščiu Ewan'ui į veidą.

Šis nukrito ant žemės, tuomet Leo jį greitai pakėlė ir sviedė į pakalikus.

- Dinkit! - suriko.

Balsas privertė krūptelėti net mane. Taigi, tiesiog leidau sau nuslysti žemyn tvora ant šaltos žemės. Keista, bet pajutau, kad man svaigsta galva ir vaizdas liejasi akyse. Tikriausiai man gerai atmušė smegenis. Matyt buvau per daug įsitempęs, o dabar kai nurimau pasireiškė pasėkmės.

- Ei, tu negali atsijungti. - Leo pasirodė prie manęs.

Norėjau jam padėkoti, tačiau vietoj to man aptemo akyse ir aš nebegirdėjau nė vieno Leo žodžio.

*

Mano paties pasirinkimas buvo pasilikti kalėjime. Norėjau apsaugoti Nicole, o kas padės man? Norit išlikti kalėjime turi tapti "žvėrimi"...

Visi apmąstymai buvo nutraukti, kai pajutai šaltą vandenį ant savęs, tuomet pašokau it ištiktas šoko. Giliai kvėpavau lyg būčiau sapnavęs košmarą. Apsidairiau ir mano akys užkliuvo už patalpoje esančio nepažįstamojo. Aš net nežinojai kur esu, nes patalpa nepriminė kalėjimo kameros, čia viskas buvo balta.

- Kaip jautiesi? - paklausė čia buvusi Mila.

- Sumautai. - susiraukiau. - Ar visada kažkieno gyvybė turi pakibti ant plauko vos patenki į kalėjimą? - sumurmėjau.

- Faktiškai tu nemirei, jei tai nori žinoti, tačiau turi gana stiprių sumušimų. - paaiškino nepažįstamasis.

- O kas tu toks? - sutrikau.

- Luke. Milos vaikinas ir medikas. - nusijuokė. - Tau pasisekė, kad Leo buvo šalia.

- Pažįsti Leo? - smalsavau.

- Sakykime, kad jis mano draugas. - paaiškino.

Linktelėjau, vėl pažvelgdamas į Milą.

- Negaliu tavęs palikti čia daugiau nei dienos. - pareiškė ši.

- Ir ką ketini daryti, panele tardytoja? - įsiterpė, į kambarį užėjęs Leo.

- Neturėtum čia būti. - perspėjo jį Luke.

- Šis vaikis vos galo čia negavo, noriu įsitikinti, kad jis liks gyvas. - atšovė.

- Jei būtum leidęs kaltę prisiimti tai merginai, viskas būtų kitaip. - pasakė Mila.

- Kokiai merginai? - susiraukė Leo.

- Nesvarbu. - įsikišau, greitai užbaigdamas šią temą. - Liksiu čia, nebent ištrauksi mane kuo greičiau. - žvilgtelėjau į merginą.

- Stengiuosi. - sumurmėjo.

- Geriau pasakyk, ar tau ką nors skauda? - įsiterpė Luke.

Pažvelgiau į savo ranką, kuri buvo sutvarstyta. Pajudinau pirštus ir nuvilnijo skausmas. Taip pat jaučiau šį jausmą ties šonkauliais ir žandikauliu.

- Išgyvensiu. - rimtai tariau ir nulipau nuo gulto.

- Tikrai? - pasitikslino.

Linktelėjau. Nematau kitos išeities, kaip tik tapti pavojingu, jei noriu čia išlikti. Žvilgtelėjau į Leo, kuris tikriausiai suprato apie ką galvoju. Ketinau išeiti kartu su juo, tačiau prisiminiau vieną dalyką.

- Ewan žinojo mano pavardę, maniau, visi žino tik numerį ant uniformos. - tariau.

- Taip ir turėtų būti. - susiraukė Mila.

- Vadinasi, jis turi informatorių už kalėjimo sienų. - paaiškino Leo.

- Informatorių? - sutrikau.

- Taip, kažkas nutekino informaciją apie tave. Todėl Ewan žinojo, kas tu esi ir kada čia atsidursi. - tarė Luke.

Susilaikiau nuo garsiai pareikštų įtarimų, tačiau spėjau, kad tai gali būti Ryan arba Zayn...

Kas laukia Harry? Gal patirtos muštynės privers pasikeisti?

Nuomonių & votes.

-Nessa