36 dalis

*****

- Esi tikra, kad gali tai padaryti? - stebėjau, kaip Michelle pasilipusi ant kėdės, bandė pakabinti naujas užuolaidas.

- Juk čia nėra nieko sunkaus ar pavojingo. Matai? - ji atsisuko į mane, kai pagaliau prisirpusių vyšnių spalvos medžiaga daliai kabojo užgoždama lango skleidžiamą šviesą.

Tą pačią akimirką, kai Michelle ketino nulipti nuo kėdės, jai susipynė kojos ir ji krito žemyn. Tačiau spėjau ją sugauti.

- Sakai, nieko pavojingo? - kilstelėjau antakį.

Merginos akys žvelgė tiesiai į mane, kai jos skruostai šiek tiek paraudo. Ir visgi, po minutėlės abu pradėjome juoktis.

*****

Prasimerkiau ir suprasdamas, kad sapne vėl išvydau Michelle, šyptelėjau. Tiek daug kartų esu ją išgelbėjęs, tačiau akivaizdu, paskutiniajam pavojui gelbėjimo įgūdžių neužteko. Greitai nuvijau šias niūrias mintis šalin. Apsidairiau ir supratau, kad užsnūdau ant laiptelių. Taigi, pakilau iš vietos ir akimis ieškojau tamsiaplaukės.

- Nicole? - tariau jos vardą, bet niekas neatsiliepė.

Apžvelgiau visą namelį, bet viduje jos nebuvo. Kiek sunerimęs, leidausi kalno šlaite pastatytais laipteliais žemyn prie ežero. Čia nerimas atslūgo, mat mergina stovėjo ant liepto ir žvelgė kažkur į tolį.

Einant artyn, galvoje šmėžtelėjo šmaikšti mintis. Tyliai priėjęs, iš nugaros apglėbiau merginos liemenį savo rankomis ir padėjau smakrą ant jos peties. Nicole kiek krūptelėjo.

- Išgąsdinai mane. - pripažino.

- Ar moki plaukti? - ignoravau jos žodžius.

- Žinoma, bet kodėl to klausi? - sutrikusi pažvelgė į mano akis.

Jai nespėjus susivokti, pakėliau ją į orą ir ketinau įmesti į ežerą, kai ji ėmė muistytis bei šūkauti.

- Harry, net nedrįsk! - šaukė supratusi mano kėslus.

- Arba kas? - paklausiau.

- Aš... - pritrūko žodžių.

Tuomet mano veide pasirodė plati šypsena ir daugiau nespėjus pasakyti nė žodžio, tamsiaplaukė pūkštelėjo į vandenį. Išnėrusi į paviršių ėmė taškytis vandeniu ir mane keikti.

- Harry Styles, prisiekiu, vos išlipsiu, tau geruoju nesibaigs! - riktelėjo irdamasi link kranto.

- O kam laukti kol išlipsi? - tariau nusivilkdamas savo marškinėlius.

Net nežinau kas ją sustabdė nuo lipimo į krantą, ar mano žodžiai ar tai, kad nusirenginėjau. Nusiavęs batus ir atsikratęs džinsų, taip pat įšokau į ežerą. Plaukiau prie merginos.

- Ką darai? - nepatikliai paklausė, kai buvau beveik šalia jos.

- Laukiu bausmės. - sukrizenau.

Mačiau, kad Nicole negalėjo atitraukti savo akių nuo mano tatuiruočių ir gerai ištreniruoto kūno. Štai kodėl mano veide puikavosi kvaila šypsenėlė, kurią pastebėjusi, mergina aptaškė mane vandeniu.

- Ei! - šūktelėjau.

Abu ėmėme taškytis ir žaisti su vandeniu. Priplaukęs arčiau, rankomis apsivijau jos liekną liemenį ir iškėliau ją į viršų. Ji laikė rankas man ant pečių, kai pamažu leidau jos kūną atgal į šiltą vandenį.

Mudviejų kvėpavimai sulėtėjo, o širdys plakė lyg viena. Akys žvelgė vienos į kitas. Prireikė vos akimirkos, kad nesusilaikyčiau ir aš pabučiavau Nicole. Bučinys buvo perpildytas aistros, todėl atsitraukus mūsų lūpoms, likome suglaudę kaktas iki kol išdrįsome pažvelgti vienas kitam į nuostabos kupinas akis.

Nė vienas nežinojome ką turėtume pasakyti vienas kitam šią minutę. Galbūt net bijojome pasakyti kažką netinkamo. Todėl šis artumas ir trauka šiek tiek glumino.

- Derėtų grįžti į namelį. Jau temsta, o vanduo darosi vėsus. - prabilau pirmasis.

Tikriausiai Nicole tikėjosi ne tokių mano žodžių, mat nuostabą jos veide greitai pakeitė šioks toks susierzinimas, bet ji tik pritariamai man linktelėjo.

Išlipęs į krantą iš karto apsisukau, kad padėčiau Nicolei, bet ji vis dar buvo vandenyje. Susiraukiau, bet netrukus susipratau, kad jos rūbai kiaurai permirkę. Štai kodėl prikandau lūpą jog nepradėčiau šypsotis kaip koks idiotas.

- Galiu duoti savo marškinėlius jei reikia. - pasiūliau.

Ji dėbtelėjo į mane, nes puikiai matė kokia juokinga man atrodo ši situacija, priešingai nei jai. Todėl nusisukau ir užsitempiau savo džinsus, kol mergina išlipo į krantą ir apsivilko mano marškinėlius. Praeidama pro šalį ji užkliudė mane petimi. Aš tik papurčiau galvą ir sukrizenęs pagriebiau savo batus, sekiau jai iš paskos.

*

Vakarėjant, už namelio, laužavietėje užkūriau ugnį ir iš virtuvės atsinešiau šiek tiek užkandžių. Atsisėdau ant vieno iš suoliukų, apstatytų aplink laužą. Stebėjau kaip šokinėja kibirkštys. O danguje ėmė rodytis žvaigždės, kurios taip pat patraukė mano dėmesį. Netrukus prie laužo pasirodė ir Nicole, nieko nesakydama atsisėdo ant to paties suoliuko, kaip ir aš, tačiau toliau nuo manęs.

- Nejau ketini visą vakarą su manimi nesikalbėti? - paklausiau.

Visgi ji neatsakė į mano klausimą.

- Nicole, ką aš padariau? Pasakyk man. - neatlyžau.

Nežinojau ar turėčiau pykti ant jos jog nesikalba su manimi, ar ant savęs už nežinia ką. Ir kuo gi aš nusidėjau?

Ar Harry išties nesupranta kodėl Nicole pyksta? Ir tas bučinys, ką jis reiškė?

Nuomonių & votes.

-Nessa