39 dalis

Nenorėjau pažvelgti į Nicole ir matyti jos akyse baimę. Tačiau, kai atsisukau, lauke jos nebebuvo. Kiek sutrikau dėl šito, tad tiesiog žingsniavau link namelio. Galbūt ji tik nori pabūti viena ir susidėlioti mintis apie tai, ką čia išvydo.

Įžengęs vidun akimirksniu susidūriau su mergina. Minutėlę laikiau ją savo glėbyje, kol žiūrėjome vienas kitam į akis. Tuomet atsitraukiau ir kiek susiraukiau, kai jos rankose pastebėjau vaistinėlę.

- Zayn ir Ewan jau nėra. - įspėjau.

Ji žvilgtelėjo į vaistinėlę, tada į mane ir kiek šyptelėjo. Tikriausiai suprato kodėl tai pasakiau.

- Tai ne jiems, o tau. - tarė.

Dar labiau pasimečiau. Juk ji puikiai matė ką padariau Z ir Ewan'ui. Tai kodėl ji vis dar rūpinasi manimi?

Atsidusau ir praėjau pro merginą. Nejau ji bando apsimesti, kad nieko nebuvo? Ar aš nesu pabaisa?

Pajaučiau gležną ranką apsivejant maniškę. Nicole neleido man išeiti. Štai kodėl nieko nebedariau, tiesiog laukiau jos veiksmų. O ji tik nusivedė mane prie sofos ir pasodino, pati atsisėsdama šalia manęs. Atidarė vaistinėlę ir išėmė kažkokį tepalą ir baltos medžiagos gabalėlį. Stebėjau kaip ji užpylė šiek tiek skysčio ant skiautės ir atsisuko į mane. Ji žvelgė kiek susirūpinusiu žvilgsniu, bet nemačiau jos akyse jokios baimės.

Kai truputį šlapia medžiaga palietė mano prakirstą lūpą, užsimerkiau ir suraukiau antakius, mat pajautau dilgčiojimą. Jausmas pasikartojo dar porą kartų, kol galiausiai pajaučiau švelnią odą. Štai kodėl staiga atsimerkiau ir supratau, kad švelnus dalykas, tai Nicole's pirštai. Ji atsargiai palietė mano lūpas, bet skausmo nebejaučiau.

Pakėliau ranką ir suėmiau jos riešą tada, kai ji ketino atsitraukti. Žvelgiau į jos rudas akis, kurios buvo tokios tamsios, kad jei nežinočiau jog jos rudos, nepasakyčiau kokia tai spalva. Valdomas keisto jausmo krūtinėje, truktelėjau merginą prie savęs, leisdamas jai atsisėsti man ant kelių, apžergiant mano juosmenį.

Paleidau jos riešą ir mano viena ranka nuslydo ant jos liemens. Ji užmerkė akis, kai laisva ranka paliečiau jos švelnią odą ir patraukiau palaidinę, taip apnuogindamas jos petį. Trumpai priglaudžiau lūpas prie dabar jau nuogos jos kūno dalies. Lėtai slinkdamas aukštyn, palikau kelis bučinius ant raktikaulio ir kaklo.

Ji vis dar buvo užsimerkusi, kai atsitraukiau, norėdamas pamatyti ją tokią atsipalaidavusią bei pasidavusią malonumui. Mergina atmerkė akis, kai mano pirštai pasiekė palaidinės kraštą ir aš leidau sau pasimėgauti jos tokia švelnia bei kiek įkaitusia oda.

Vien mintis, kad Nicole galėtų manęs bijoti ar nekęsti, varo mane į neviltį. Štai kodėl dalis manęs dabar džiūgauja, kad ji pasiliko su manimi, net ir po to, ką išvydo lauke. Tačiau kita dalis... Žino, kad vis dar galiu jos netekti.

Tamsiaplaukei kiek sujudėjus ant manęs, grįžau į realybę. Akivaizdu, jokios baimės šioje atmosferoje nebuvo. Tik geismas.

Laisva ranka pasiekiau jos džinsinius šortus, o netrukus ir apnuogintą šlaunį. Šiek tiek spustelėjau ją ir mergina kaipmat įsitempė. Negalėjau ilgiau susilaikyti, kai pažvelgiau jai į akis. Tad priartėjau prie jos lūpų ir pabučiavau Nicole.

Ji akimirksniu pasidavė bučiniui. Abu tapome valdomi aistros. Todėl sekundžių bėgyje Nicole jau gulėjo ant sofos po manimi. Jaučiau jos pagreitėjusį širdies ritmą bei karštą alsavimą, kai lūpomis vėl paliečiau jos kaklą.

Visai netikėtai ėmė skambėti mano mobilusis, kuris išbaidė romantišką atmosferą. Suurzgiau dėl to ir ketinau atsiliepti, tačiau Nicole buvo greitesnė. Ji atėmė iš manęs mobilų ir numetė jį ant minkšto krėslo.

- Palik jį. - sušnabždėjo sugriebdama marškinėlių apykaklę bei prisitraukdama mane bučiniui.

Nespėjau nė susivokti kas čia nutiko. Viskas ką supratau tai jog viso to fone skamba mano mobilusis, kol galiausiai skambinusiajam pabodo laukti kada atsiliepsiu.

Nicole stengdamasi mane užimti bei neleisti eiti prie mobilaus, greitai nuvilko mano marškinėlius ir numetė juos ant grindų. Tuomet padėjo man nurengti jos rūbus. O tada nebeliko nė minties atsitraukti nuo merginos...

*

Pramerkiau akis ir mane kiek apakino ryški saulės šviesa, besiskverbianti pro langą. Jaučiau karštį ir netrukus supratau kodėl. Nicole buvo taip arti, galvą padėjusi man ant krūtinės, o viena ranka permesta per mano kūną. Šyptelėjau dėl šio vaizdo. Ji atrodė tokia rami.

Prisiminus vakar vakarą, šypsena vis dar pasiliko mano veide. Šitai buvo pirmasis mūsų rimtas suartėjimas po to, kai išėjau iš kalėjimo. Gera žinoti, kad tai mus išvargino ir neleido palikti vienas kito iki dabar.

Patraukiau plaukų sruogą, kuri slėpė dalį merginos veido. Akimirką leidau sau pasigrožėti tobulu rytiniu vaizdu. Kol galiausiai išvydau prasimerkiant rudas akis bei susitinkant mudviejų žvilgsniams.

- Labas rytas. - tariau kiek kimiu balsu.

- Labas. - šyptelėjo.

Ketinau jai padėkoti už tai, kad pasiliko su manimi, tačiau mintis išblaškė staiga pasigirdęs triukšmas koridoriuje. Nė nespėjęs suprasti kas vyksta, tik pastebėjęs sutrikusį tamsiaplaukės žvilgsnį, kiek kilstelėjęs galvą pamačiau į svetainę įsiveržiantį Leo. Vaikino akys kaipmat pastebėjo mane ir tai kokioje pozoje esu.

- Styles, atleisk už sutrukdymą. - pradėjo. - Hm... Dabar suprantu kodėl neatsiliepei. - nusijuokė.

Nicole iš karto sugriebė antklodę bandydama prisidengti. Visgi kaip gerai, kad vakar po visko dar sugebėjom apsivilkti apatinius. Ši mintis prajuokino, todėl mergina kumštelėjo mane.

- Velnias, Leo, kaip čia patekai? - susiraukiau.

- Tikrai? - Nicole pažvelgė į mane, tada į save.

- Oh... Leo, gal gali palaukti lauke? Juk supranti, tiesa? - žvilgtelėjau į draugą.

- Žinoma, balandėliai. - sukrizeno ir išėjo iš patalpos.

Nespėjau nė pradėti kalbėti, o Nicole jau sviedė į mane pagalvėlę gulėjusią ant grindų.

- Po velnių, Harry! - suriko ji.

- Aš nežinojau, prisiekiu. Juk tu atėmei iš manęs mobilų. - teisinausi.

- Tai dabar aš kalta? - stebėjosi. - Dar pasakyk, kad priverčiau tave su manimi permiegoti. - sumurmėjo.

Ketinau atsakyti į tai, tačiau nutilau. Esu tikras, kad to norėjome abu, bet aš būčiau susilaikęs vien dėl skambučio, o Nicole neleido man to padaryti.

Tą akimirką, kai pasirinkau nieko nesakyti, tamsiaplaukei pritrūko žodžių. Todėl ji tik pagriebė mano marškinėlius ir sviedė juos į mane. Taip pat atsistojo, viena ranka laikydama antklodę prie krūtinės, o laisvąja kumštelėdama mane, ko neišvengiau, kaip susidūrimo su pagalvėle ar rūbu.

- Po galais, tu tikras šmikis, Styles. - pyktelėjo.

- Nagi, Nicole, liaukis. - sučiupau ją už riešo, kai ji ketino vėl man suduoti.

Ji giliai kvėpavo ir tikrai pyko, tačiau nesipriešino, kai truktelėdamas ją už rankos, priverčiau atsidurti mano glėbyje. Atsikvėpdamas užkišau plaukų sruogelę jai už ausies bei pažvelgiau į jos akis.

- Atsiprašau. - sušnabždėjau ir palikau bučinį jos viršugalvyje.

Šis gestas, rodos, atpirko viską. Mat tamsiaplaukės žvilgsnis sušvelnėjo ir galiausiai ji pakštelėjo man į lūpas.

Kadangi dalis buvo gana seniai, vietoj miego ką tik parašiau ilgesnę dalį, +1000 žodžių. Tad būtų smagu sulaukti jūsų nuomonių & votes.

-Nessa